Artėjant link Soboro reiktų žvalgytis aukščiau, kol prie antro aukšto langų išvysite reklaminį ženklą apie čia įsikūrusią valgyklą. Toje pačioje laiptinėje įsikūrusios dar kelios įstaigos, anglų kalbos mokykla, o pirmame aukšte kabo kelios nušiurusios pašto dėžutės. Antrame aukšte už grotuoto įėjimo įsikūrusi valgykla. Vos įėjus pasitinka geresnius laikus menanti kriauklė ir lenta ant kurios vėliau virėja užrašys šios dienos pietų pasiūlymą arba tiesiog pakvies užsukti. Užsukus į valgyklą ryte daug klientų tikėtis nereiktų. Prie pusryčių stalo atskubėjo vos vienas senukas. Valgyklos kraštuose išdėlioti prekystaliai, o visa likusi erdvė atiduota valgytojams. Po ant stalų gulinčiais stiklais slepiasi staltiesės, kurių spalva atkartoja palubėje kabančias burbulo formos lempas. Ant valgyklos prekystalio jau nuo ryto rikiuojasi cepelinai, bandelės su varške, blyneliai ir didžiulė vaza su gėlėmis, o kampe apie parduodamus metalinius garažus plyšauja radijo imtuvas. Tiesa, pati maisto dalytoja kiek prastai nusiteikusi, todėl geriau čia neužsišnekėti, o tiesiog greit baksnoti į pietų pasirinkimus. |