PASIŪLYK VALGYKLĄ
JŪSŲ VALGYKLOS
2010/09/30
news39_v.jpg
2010/09/30
news38_v.JPG
2010/04/24
2010/04/24
news36_v.jpg
2009/10/21
2009/10/02
news19_v.JPG
2009/10/06
news21_v.JPG
2009/11/03
news26_v.jpg
2009/09/15
go up
logo
visos valgyklos
aklas pasimatymas:
Grotos ant langų ir jų motyvai interjere.

Žaismingai iškabintos dieninės lempos.

Gėlių parduotuvė su plačiu pasirinkimu augalų iš viso pasaulio. Taip pat yra daug dovanų pakavimo aksesuarų.

Senovinis baras greta valgyklos, bet su tomis pačiomis valgyklos darbuotojomis.

Senovinis rusiškas virdulys (samovaras) jei užsimanytum arbatos per pietus.

Netikėtai malonus kvapas: gėlės maišosi su šviežia bulvių koše.
Klaidūs koridoriai su senomis girgždančioms grindimis.

Jauni valgyklos klientai.

Pirties jausmas valgant.

Paveikslėlis ant sienos ir švara.

Architektūriškai įdomus senas pastatas pasivaikščiojimui po pietų.

Įsimintinos rožinės spalvos sienos.
Savaitgaliniai šokiai „Kam per 30“ ir su tuo susijusi atributika likusiomis savaitės dienomis.

Dvi didžiulės palmės prie lango.

Didžiulis paveikslas su laukinėmis aguonomis, diskusijoms apie kraštovaizdžių tapybą.

Foninė muzika (tik rusiška).

Baras su visais įmanomais jo priedais.

Daug stalų prie lango.
Labai kalbi valgyklos darbuotoja.

Daugelis valgykloje esančių daiktų pažymėti įvairios degtinės logotipais.

Viskas valgykloje visiškai nauja.

Valgykla nusėta gyvomis gėlėmis. Tarp jų yra net orchidėja.

Didelis maisto pasirinkimas, net ir gerokai po pietų meto.

Šviežias ir akiai malonus interjeras.
Vagykloje nėra dviejų visiškai vienodų indų

Jei labai skubi, pietus čia gali suvalgyti ir stovėdamas prie baro stalelių

Nuobodžiaudamas gali atspėti visų prie lango augančių augalų pavadinimus. Spėliojimų užteks mažiausiai savaitei

Kabyklos paltams

Patogi vieta miesto centre

Oro kondicionierius (vizito metu neveikė)
Tarp stalų besisukiojanti darbuotoja su pilnomis lėkštėmis.

Ilga, bet greit tirpstanti eilė pietų metu.

Muzikinis fonas, kurio beveik nesigirdi.

Valgykloje spaudžiamos šviežios morkų sultys.

Tautodailės pavyzdžiai pintų lempos gaubtų pavidalu.

Jokių padėklų – visas maistas tiesiai ant stalo.
Silpnaregiai (kurtieji) dirbantys virtuvėje.

Tyla per pietus.

Gana sunkiai aptinkama vieta.

Dideli stalai, jei visgi nori pietauti su kompanija.

Gausus gėlių sodas (daugelis jų – dirbtinės).

Nuoširdus virėjos rūpestis: „O tai kaip čia sriubos nevalgysit? Nesveika.
Galimybė įsigyti alkoholio.

Kvapą gniaužiantis vaizdas pro langą.

Milžiniškas veidrodis prie išėjimo iš valgyklos.

Skystųjų kristalų televizorius, rodantis „Nekviestą meilę“, o esant reikalui per jį galima stebėti kitą pietaujančių salę.

Baltos staltiesės ant stalų, kurios primena, jog gyvename tam, kad valgytume. O ne atvirkščiai.

Diplomas už gerą valgyklos darbą.
Specialus užtvaras eilei. Labai įdomus dalykas.

Važiuojantis takelis ant kurio galima krauti savo nešvarius indus.

Prie puodų stovintis virėjas.

Neįkiri ir maloni muzika.

Visuomet pokyliui padengtas ilgas stalas.

Sovietmečio gerovę menantis interjeras.
Visiškas vintage interjeras.

Ilgas takelis ant kurio sudėjęs nešvarius indus gali žiūrėti kaip jie nuvažiuoja į kriauklę.

Studentai, su kuriais gali diskutuoti apie fiziką, teisę, ekonomiką ir komunikaciją.

Mikrobangė, kurioje gali pasišildyti maistą. Tiesa, pagal oficialias taisykles savo maisto ten šildyti negalima. Bet kai niekas nematydavo...

Nuolat kalbantis radijas. Praneša apie situaciją keliuose.

Jokių eilių, kai vykdavo paskaitos.
Milžiniškas molio lipdinys ant sienos.

Raudona spalva, kuri valgyklą paverčia šiek tiek paslaptinga.

Aštuoniasdešimtųjų stiliaus įkvėptas baras su blizgiomis lempomis ir lenktomis linijomis.

Gyvomis gėlėmis nusėta aplinka.

Studentai su gana inteletualiomis diskusijomis.

Vietoje kepamos bandelės.
Valgykla įsikūrusi viename pavojingiausių miesto rajonų.

Pagrindinis akcentas – balta spalva.

1959 įrengtos valgyklos patalpos.

Valgykloje galima užsakyti šventinį stalą.

Palubėje kabantis šviestuvas, kokį turėjo daugybė mūsų senelių.

Du didžiuliai medžiai – gėlės, kurie žydi raudonais žiedais vėsiuoju metų laiku.
Juokingos kėdės su jose išpjautomis širdelėmis

Puikiai suderintos spalvos! Prie geltonų puikiai dera melsvos spalvos visus metus žydinčios netikros gėlės.

Labai žemos durys, pro kurias eidami lenkiasi ir studentai ir dėstytojai.

Šviežiai malama kava ir tikrų tikriausias espresso aparatas!

Vieta nusiplauti rankoms.

Kabykla paltams.
Mikrobangė, kuroje galima šildyti savo maistą.

Firminė saldainių parduotuvė tiesiog toje pačioje valgykloje.

Aiškiai matomos tualeto durys – tikrai nereikės klausti kelio.

Šokolado kvapas ir pigesni saldainiai (kažkodėl yra ir pigesnių ledų).

Fanų grupė internete.

Tikrai sudėtingi patiekalai, kurių kitur nebūna (eskalopas, Kijevo kotletas ir pan.).
Visišką senovę menantis interjeras.

Kasininkė – skaičiavimo skaitliukais čempionė.

Nemokamas menas ir paskalos aplink.

Baras su puikiu aptarnavimu.

Šnekūs stalo kaimynai.

Netikėta vieta valgyklai – bendrabutis apsuptas dangoraižių.

Skiautinis kilimas ant sienos.

Gana jauna valgyklos auditorija.

Išskirtinis aptarnavimas ne moksleiviams.

Porcijos „su kaupu“.

Vietiniai, kurie mielai parodo, kur yra valgykla.
EN / LT
2010-01-12
Senamiestis, Vilnius

no map
Maironio g. 4
VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJA
Vilniaus dailės akademijoje apsilankyti verta ne tik dėl maisto. Kol klaidžiojau koridoriais ieškodamas, kur visgi teks valgyti, apžiūrėjau mažiausiai 2 parodas ir sužinojau apie artėjančius dizaino renginius bei parodas (tokių skelbimų daugiau niekur nerasi).
Visišką senovę menantis interjeras.

Kasininkė – skaičiavimo skaitliukais čempionė.

Nemokamas menas ir paskalos aplink.

Baras su puikiu aptarnavimu.

Šnekūs stalo kaimynai.

Kadangi valgykla įsikūrusi senuosiuose VDA rūmuose, įėjus į ją pirmą kartą nereikėtų nustebti: skliautai, arkos ir dideli langai - tai tik kelios interjero detalės. Prie vieno stalo sėdėję studentai sakė, jog kartais čia pietaudami jaučiasi lyg Hario Poterio filme.
Stoju į eilę ir renkuosi tarp troškinio, guliašo ir įvairių kepsnių. Nusprendžiau paragauti šaltibarščių ir vištienos kepsnį su paprikomis. Kaip tikroje studentiškoje valgykloje čia galima įsigyti ir bandelių. Susidėliojęs pietus nuėjau link kasos. O čia pasitiko pirmas siurprizas - skaitliukai. Kasininkė meistriškai jais suskaičiavo pietų kainą ir tik tuomet ėmėsi kasos aparato. Galėjau pusę dienos stovėti ir žiūrėti, kaip ji taukši mediniais, masyviais rutuliukais.
Su padėklu nuėjau stalo link. Apsidairęs pamačiau kelis pažįstamų žurnalistų veidus. Paaiškėjo, jog be VDA studentų ši valgykla itin mylima žurnalistikos instituto studentų, kurie mokosi kitoje gatvės pusėje. Sėdėdamas prie stalo ne tik gali nugirsti apie naujai planuojamas parodas ar drabužių kolekcijas, bet būsi ir žurnalistinių ančių gimimo liudininkas.
Valgykloje dar yra baro kampas, kuriame dirba visų studentų žinoma Elytė, kuri ne tik puikią kavą su kondensuotu pienu daro, bet gali su tavim padiskutuoti bandelių dietos klausimais. Tam reikalui čia stovi kelios baro kėdės. Ilgesni pasisėdėjimai čia priimtini.
Šią valgyklą į nuolatinių apsilankymų žemėlapį turėtų įsitraukti kiekvienas meno mėgėjas: tiek dėl žmonių, tiek dėl aplinkos, tiek dėl nemokamų parodų koridoriuose.

Maistas:
Rinktis yra iš ko. Pietų metu valgytas kepsnys paliko labai gerą įspūdį. Svarbiausia, jog virėjos nepersistengė ir pakepintos paprikos buvo dar traškios. Puikus skonis. Šaltibarščiai niekuo nesiskyrė nuo kitų valgytų. Nei labai atskiesti, nei labai puikūs. Sakykim, kad „per vidurį".

Kompotas:
Kompotas su obuoliais. Saldokas, bet lengvas ir gaivus. Jei mėgsti obuolius, verta iš stiklinės išgraibyti likučius.









go up