logo
visos valgyklos
aklas pasimatymas:
Visišką senovę menantis interjeras.

Kasininkė – skaičiavimo skaitliukais čempionė.

Nemokamas menas ir paskalos aplink.

Baras su puikiu aptarnavimu.

Šnekūs stalo kaimynai.

Netikėta vieta valgyklai – bendrabutis apsuptas dangoraižių.

Skiautinis kilimas ant sienos.

Gana jauna valgyklos auditorija.

Išskirtinis aptarnavimas ne moksleiviams.

Porcijos „su kaupu“.

Vietiniai, kurie mielai parodo, kur yra valgykla.
Labai kalbi valgyklos darbuotoja.

Daugelis valgykloje esančių daiktų pažymėti įvairios degtinės logotipais.

Viskas valgykloje visiškai nauja.

Valgykla nusėta gyvomis gėlėmis. Tarp jų yra net orchidėja.

Didelis maisto pasirinkimas, net ir gerokai po pietų meto.

Šviežias ir akiai malonus interjeras.
Milžiniškas molio lipdinys ant sienos.

Raudona spalva, kuri valgyklą paverčia šiek tiek paslaptinga.

Aštuoniasdešimtųjų stiliaus įkvėptas baras su blizgiomis lempomis ir lenktomis linijomis.

Gyvomis gėlėmis nusėta aplinka.

Studentai su gana inteletualiomis diskusijomis.

Vietoje kepamos bandelės.
Savaitgaliniai šokiai „Kam per 30“ ir su tuo susijusi atributika likusiomis savaitės dienomis.

Dvi didžiulės palmės prie lango.

Didžiulis paveikslas su laukinėmis aguonomis, diskusijoms apie kraštovaizdžių tapybą.

Foninė muzika (tik rusiška).

Baras su visais įmanomais jo priedais.

Daug stalų prie lango.
Specialus užtvaras eilei. Labai įdomus dalykas.

Važiuojantis takelis ant kurio galima krauti savo nešvarius indus.

Prie puodų stovintis virėjas.

Neįkiri ir maloni muzika.

Visuomet pokyliui padengtas ilgas stalas.

Sovietmečio gerovę menantis interjeras.
Grotos ant langų ir jų motyvai interjere.

Žaismingai iškabintos dieninės lempos.

Gėlių parduotuvė su plačiu pasirinkimu augalų iš viso pasaulio. Taip pat yra daug dovanų pakavimo aksesuarų.

Senovinis baras greta valgyklos, bet su tomis pačiomis valgyklos darbuotojomis.

Senovinis rusiškas virdulys (samovaras) jei užsimanytum arbatos per pietus.

Netikėtai malonus kvapas: gėlės maišosi su šviežia bulvių koše.
Vagykloje nėra dviejų visiškai vienodų indų

Jei labai skubi, pietus čia gali suvalgyti ir stovėdamas prie baro stalelių

Nuobodžiaudamas gali atspėti visų prie lango augančių augalų pavadinimus. Spėliojimų užteks mažiausiai savaitei

Kabyklos paltams

Patogi vieta miesto centre

Oro kondicionierius (vizito metu neveikė)
Mikrobangė, kuroje galima šildyti savo maistą.

Firminė saldainių parduotuvė tiesiog toje pačioje valgykloje.

Aiškiai matomos tualeto durys – tikrai nereikės klausti kelio.

Šokolado kvapas ir pigesni saldainiai (kažkodėl yra ir pigesnių ledų).

Fanų grupė internete.

Tikrai sudėtingi patiekalai, kurių kitur nebūna (eskalopas, Kijevo kotletas ir pan.).
Silpnaregiai (kurtieji) dirbantys virtuvėje.

Tyla per pietus.

Gana sunkiai aptinkama vieta.

Dideli stalai, jei visgi nori pietauti su kompanija.

Gausus gėlių sodas (daugelis jų – dirbtinės).

Nuoširdus virėjos rūpestis: „O tai kaip čia sriubos nevalgysit? Nesveika.
Visiškas vintage interjeras.

Ilgas takelis ant kurio sudėjęs nešvarius indus gali žiūrėti kaip jie nuvažiuoja į kriauklę.

Studentai, su kuriais gali diskutuoti apie fiziką, teisę, ekonomiką ir komunikaciją.

Mikrobangė, kurioje gali pasišildyti maistą. Tiesa, pagal oficialias taisykles savo maisto ten šildyti negalima. Bet kai niekas nematydavo...

Nuolat kalbantis radijas. Praneša apie situaciją keliuose.

Jokių eilių, kai vykdavo paskaitos.
Juokingos kėdės su jose išpjautomis širdelėmis

Puikiai suderintos spalvos! Prie geltonų puikiai dera melsvos spalvos visus metus žydinčios netikros gėlės.

Labai žemos durys, pro kurias eidami lenkiasi ir studentai ir dėstytojai.

Šviežiai malama kava ir tikrų tikriausias espresso aparatas!

Vieta nusiplauti rankoms.

Kabykla paltams.
Tarp stalų besisukiojanti darbuotoja su pilnomis lėkštėmis.

Ilga, bet greit tirpstanti eilė pietų metu.

Muzikinis fonas, kurio beveik nesigirdi.

Valgykloje spaudžiamos šviežios morkų sultys.

Tautodailės pavyzdžiai pintų lempos gaubtų pavidalu.

Jokių padėklų – visas maistas tiesiai ant stalo.
Valgykla įsikūrusi viename pavojingiausių miesto rajonų.

Pagrindinis akcentas – balta spalva.

1959 įrengtos valgyklos patalpos.

Valgykloje galima užsakyti šventinį stalą.

Palubėje kabantis šviestuvas, kokį turėjo daugybė mūsų senelių.

Du didžiuliai medžiai – gėlės, kurie žydi raudonais žiedais vėsiuoju metų laiku.
Galimybė įsigyti alkoholio.

Kvapą gniaužiantis vaizdas pro langą.

Milžiniškas veidrodis prie išėjimo iš valgyklos.

Skystųjų kristalų televizorius, rodantis „Nekviestą meilę“, o esant reikalui per jį galima stebėti kitą pietaujančių salę.

Baltos staltiesės ant stalų, kurios primena, jog gyvename tam, kad valgytume. O ne atvirkščiai.

Diplomas už gerą valgyklos darbą.
Klaidūs koridoriai su senomis girgždančioms grindimis.

Jauni valgyklos klientai.

Pirties jausmas valgant.

Paveikslėlis ant sienos ir švara.

Architektūriškai įdomus senas pastatas pasivaikščiojimui po pietų.

Įsimintinos rožinės spalvos sienos.
EN / LT













































































































































































































































































































































PASIŪLYK VALGYKLĄ
JŪSŲ VALGYKLOS
2010/09/30
news39_v.jpg
2010/09/30
news38_v.JPG
2010/04/24
2010/04/24
news36_v.jpg
2009/10/21
2009/10/02
news19_v.JPG
2009/10/06
news21_v.JPG
2009/11/03
news26_v.jpg
2009/09/15
go up
2009-09-18
Apie projektą


Pradžių pradžia



Kaip ir kodėl prasidėjo projektas?

Valgyklų projektą inicijavo Indrė Klimaitė, Hagoje gyvenanti menininkė ir grafikos dizainerė. Vilniaus dailės akademijos Dizaino katedroje ji baigė bakalauro, o Karališkojoje menų akademijoje Hagoje - šrifto ir medijų magistro studijas.

Indrei visą gyvenimą patiko valgyklos, tad pastebėjusi, kad jos ėmė nykti, menininkė panoro tai sustabdyti.

Bendradarbiaudama su istorikais, rašytojais ir fotografais Indrė tyrinėja Vilniaus valgyklų istorijas ir dabartinę būklę, žvelgdama į jas kaip į socialinių santykių mezgimosi erdves. Projekto tikslas - naujoje aplinkoje parodyti ir atgaivinti mirštančią, apleistą ir prieštaringai vertinamą valgyklų subkultūrą, paskatinti žiūrovus/lankytojus domėtis, suprasti ir įvertinti praeities tradiciją ir pristatyti ją kaip kultūros vertybę šių dienų Lietuvoje. Tyrimas tampa produktu, galinčiu įnešti naujų vėjų į mados, produktų ir gyvenimo būdo dizaino sritis.





Verdant Kompotas.lt



Ko prireikė, kad ant jūsų stalo atsirastų mūsų kompotas?

Surinkti visas valgyklas į vieną vietą - tikras iššūkis. Jei į pagalbą pasitelksite internetą ir katalogus - Vilniuje rasite vos 5 valgyklas. Todėl pasitelkę draugus, pažįstamus ir taksistus projekto komanda surinko tikrą kolekciją. Iš pradžių buvo atliekamas žvalgybinis valgyklų turas, kurio tikslas gauti kontaktus ir prisistatyti, suplanuoti kitus susitikimus, interviu, fotosesijas. Todėl kiekvienos valgyklos vėliau įvykdytas lankymas - gana tiksliai suplanuotas ir apgalvotas. Forografei Isabelai atvykus į Lietuvą, per savaitę aplankomos apie 15 valgykų, kiekvienoje jų praleidžiamos 2 valandos fotografuojant, ragaujant ir bendraujant su darbuotojais. Kiekviena valgykla - tai 200 nuotraukų, vienas ar net keli karšti patiekalai ir mažiausiai pusvalandis bendravimo su darbuotojais.

Viso projekto metu spėjome išgerti daugiau kaip 110 stiklinių kompoto, o tai yra beveik du kibirai saldaus ir gaivaus gėrimo. Jei sudėtume visų kalbintų virėjų darbo stažą, gautume beveik 300 metų patirties viešojo maitinimo srityje. Visiškas rekordas - 7 aplankytos valgyklos per vieną dieną. Vienas ir tas pats žmogus jose ne tik ragavo kompotą, bet ir valgė karštus patiekalus. Viso projekto metu nespėjome sunaudoti nė pusės pakuotės tablečių virškinimui skatinti. Taip pat nepriaugome nė vieno kilogramo valgydami valgyklose 2 savaites be pertraukų.





Šis projektas remiamas:



17_1.jpg

17_2.jpg