Kompotas

2009-09-14

Centras, Vilnius

no map

Žveju g. 2/A
PRIE NERIES

Valgyklų miesto centre reiktų ieškoti su žiburiu. Jei aptiksite šią, įsikūrusią ant Neries kranto - vadinasi jus lanko sėkmė. Nežinia, ar tamsiu medžiu kaltos sienos, ar baltos staltiesės - tačiau šioje valgykloje norisi užsibūti. Skanus maistas, vaizdas į upę ir skystųjų kristalų televizorius - tai tik keli privalumai.

Saldi sriuba.

Galimybė įsigyti alkoholio.

Kvapą gniaužiantis vaizdas pro langą.

Milžiniškas veidrodis prie išėjimo iš valgyklos.

Skystųjų kristalų televizorius, rodantis „Nekviestą meilę“, o esant reikalui per jį galima stebėti kitą pietaujančių salę.

Baltos staltiesės ant stalų, kurios primena, jog gyvename tam, kad valgytume. O ne atvirkščiai.

Diplomas už gerą valgyklos darbą.

Tai, kad valgykla turi lauko iškabą - labai geras ženklas. Vos užėjęs gali pasimesti - o kur valgykla? Tačiau kotletų kvapas ir solidūs klientai nuvedė, kur reikia. Antrajame pastato aukšte stovi nuolatos šventėms paruoštas stalas (kol nemaitina išalkusių vilniečių, valgykla rengia pobūvius, furšetus ir gedulingas vakarienes).

Valgyklos publika labai marga: nuo sekretorių iki statybininkų, tačiau nė vieni nekreipia dėmesio į stalo kaimynus. Kol stovi eilėje su padėklu gali paskaityti pasiūlymus iš valgyklos kulinarijos kampelio, kur gali nusipirkti ne tik kilogramą varškės namo, bet ir įvairių mėsos gaminių. Maistą valgykloje gauni pro langelį ir labai greit. Įspūdingai atrodo šaltibarščių ir sriubų virtinė. Užtenka tik čiupti dubenėlį. Prie kasos darosi šiek tiek įdomiau. Tai pirmoji mano lankyta valgykla, kurioje pietų metu gali ne tik alaus išgerti, bet ir paragauti kiek stipresnių gėrimų.

Medžiu iškaltos sienos ir baltos staltiesės ant stalų yra niekas palyginus su vaizdu pro langą. Pietų metu gali prašmatniai ištiesti kojas žiūrėdamas į Nerį. Tiesą sakant, manau grįšiu į šią valgyklą dar kelis kartus, nes per pietų pertrauka pailsėti tokioje vietoje - tikras malonumas.

Dar viena interjero detalė, kuri dar ir atlieka savo funkciją - antikvarinis telefonas. Pietų metu jis skambėjo bent kelis kartus. Panašu, jog tai karštoji užsakymų linija.

Maistas:
Visų pirma teks gerokai pasukti galvą renkantis, ką valgysi. Pasirinkimas labai didelis. Mūsų išbandytas kalakutienos kotletas buvo patiektas su gardžiu padažu ir nemažai daržovių, o mėsa įdarytas pipiras apskritai buvo labai netikėtas ir skanus radinys (tiesa, jam būtų buvę neprošal dar kiek pakepti). O šaltibarščiai susilaukė įvertinimo „kaip ir visur". Beje, valgykloje galima gauti kelių rūšių bandelių ir kibinų.

Kompotas:
Nors ir labai mėgstu saldžius dalykus, tačiau net ir man šis kompotas buvo per saldus.

Pietų kaina: 11,90 Lt

Vedėja Birutė

Aš pati kolektyvą šitą jau laikau labai seniai. Pas mane žmonės dirba jau po 10 metų.
Tai kaip pradėjot dirbt?
Pabaigiau ir gavau paskyrimą į "Erfurto" restoraną. Ir aš dar pradėjau dirbt kaip mokinė, todėl šaukdavo vedėja, kam man užsakymus leisdavo daryt. O Viršuliškėse kai dirbau tai man net neleisdavo eiti aptarnauti žmonių. Aš ir dabar nenoriu, kad eilėje būtų žmonių. Turi būti, kad atėjai ir gavai. Aš dar turėjau kavinę Gėlių gatvėj. Mažutę tokią, kartu su kulinarija. Čia daugiau vietos ir banketus galim daryt, tai mane pasikvietė mane dirbti čia.
O kada pradėjot savo veiklą?
Dirbau prieš tai kitur, bet kai bankrutavo dirbau namie ir darydavau vyniotinius ir karpius. Paskui pakvietė mane kavinės savininkas, o tik jau po jo atėjau čia. Dar atsimenu Žalgirio gatvėj kulinarijos parduotuvę atidarėm. Dar prieš šią valgyklą su vyru užsiimdavom burokų virimu prekybos centrum, dar buvau pradėjusi gaminti prekybos centrams mažai raugintus agurkus. Tikrai daug tiekdavom "Vilniaus prekybai". Viską gaminame čia ir dabar, nes niekuo nepasitikiu. Darom net faršą patys, nes neperkam jokių pusfabrikačių.
Kiek komandoje žmonių yra?
Čia turim tris virėjas.
Ar sunku rasti gerų žmonių?
Dabar apskritai nebėra dirbančių tokioj srity. Bet čia irgi pasireikšti galima, kai banetai visokie būna. Aš ir pati pasiilgstu tų įmantresnių patiekalų. Vis pasiimu kokį žurnalą ir ieškom įdomių sprendimų. Va kad ir visai neseniai vištienos kepsnį su saulėgražom ir daržovėm kepam - kepsnys skaniausias. Improvizuojam čia.
Kaip klientai ateina pas jus?
Dažniausiai vienas kitam rekomenduoja.
Ar žmonės pripratę prie ko nors nebegauna?
Na pas mus meniu visada vis kitoks ir viskas nuolat skiriasi, tai net nebūna prie ko priprasti. Na gal tik cepelinai ir žemaičių blynai lieka taip pat.
Tai jūs visai gurmaniška vieta.
Tai tikrai, dabar gi natūralaus nieko nebėra. Taškuose nieko sveiko nėra, va kiniška visokių padažų prideda. Pasiilgstu natūralumo.
O kaip jūs surinkote dabartinę savo komandą?
Aš prekybos mokykloj esu komisijoj tai iš ten daugiausiai renkuosi. Man irgi kaip iš mokinės išaugau, tai svarbu užaugint kažką.
Kaip išlaikyti žmones?
Sau dribti tikrai sunku ir virėjom nuolaidžiauju, o kai buvau pas viršininką tai niekad nenuolaidžiaudavau sau. Visi atsimenu senais laikais pykdavo, kad pas mane daugiausiai žmonių ateidavo ir daugiausiai suprekiaudavau.
O klientus kaip išlaikot?
Na dabar mes irgi mažinam kainas, nes pradėjo mažiau žmonių eina. Būdavo apie 200 dabar nukrito maždaug 50 žmonių.
Turit valgyklos viziją?
Na aš iš savo namų dabar darausi banketinę salę. Planuoju atsisakyti šito kolektyvo ir daryti sau viską. Nebėra tokio jaunimo kaip anksčiau. Atsimenu seniau "Erfurte" padirbdavau, vyras padėdavo užsidaryt, eidavom pašokdavom į naktinį barą, pamiegodavom 2 valandas ir vėl į darbą. Dar dirbdavau kai kur ir per visą naktį. Va ir sakau, rytoj Valentino diena, panos padarykim ką nors, bet aš pati nespėju, o jos irgi nenori.
Kaip jūsų šeima?
Na mano vyras buvo padavėjas, dabar jis yra mūsų verslo direktorius.
Gal esate gavusi prizų už savo patiekalus?
Seniau dalyvavau konkursuose. Buvau ir į Vokietij išsiųsta padirbti. Esu 3 vietą Lietuvoj užėmusi tarp vyrėjų. Seniau gi ir parodos būdavo, naktim dirbdavom. Nebėra tų parodų. Ir dabar stengiuosi, kad žmonėms viskas būtų, kad gražiai papuošta būtų. Net dabar pas mane atvažiuoja senieji klientai. Nes mes pagal senas receptūras viską darome ir nenaudojam jokių chemikalų. Nes labai atsirenku tiekėjus. Man iš šilalės čia nemažai atveža.
Kaip atsirado interjeras?
Mes čia nuomojam ir nieks mums nieko nepadeda. Mums net kavos aparatas čia seniau užšaldavo. Pasikeitėm langus, patiesėm kilimus. Labai daug vagysčių įvyksta. Mums jau 60 kėdžių pavogė. Turėdavom metalinius vartus seniau, kurie saugodavo, o dabar viskas. Dar išneša būna vazeles, staltieses. Dabar pastatėm kamerą. Iš tualeto net veidrodžius ir tualetinį popierių išvogė. Tik mes dabar labai vaizdu džiaugiamės. Tik va mūsų virtuvė visa senovinė ir tikrai nenorim savo pinigų kišti, kadangi ne mums čia priklauso.

Klientai

Jūsų tradicinė čia pietų vieta?
Nu jo. Skaniau duoda. Kartai įpila. Norėjo čia kažkada padaryt kabinetus, bet nieko neišėjo. Galima čia būtų ir ant stogo kažką padaryt, bet kad nėra pinigų. Viskas dabar modernizuojasi ir šitą turbūt tuoj išnaikins. Gi į kultūros paveldą neįtraukta, nes mes turim čia keramikinę sieną tokią, su baseinu, bet plėtė kabinetus ir nieko nebeliko, tik tas molinis gražus daiktus. Būdavo čia seniau ir šokių. Būna čia dabar tik vestuvės ir laidotuvės, bet mes negalim reklamuot, nes apkaltins.

Kitas klientas
Gal žinot kaip atsirado šita valgykla?
Čia pagal projekta buvo numatyta, kad bus valgykla. Čia statė melioracijos ir vandens ūkio ministerijai. Kai pastatė pastatą numatė, kad bus didelė valgykla, va čia buvo virtuvė.
O dabar čia visur biurai?
Nu ne tik, va yra ir valgykla.
O iš kur jūs žinot?
Aš nuo tų metų dirbu, tai visas pastatas čia mano, žinau nuo pradžių viską.