PASIŪLYK VALGYKLĄ
JŪSŲ VALGYKLOS
2010/09/30
news39_v.jpg
2010/09/30
news38_v.JPG
2010/04/24
2010/04/24
news36_v.jpg
2009/10/21
2009/10/02
news19_v.JPG
2009/10/06
news21_v.JPG
2009/11/03
news26_v.jpg
2009/09/15
go up
logo
visos valgyklos
aklas pasimatymas:
Galimybė įsigyti alkoholio.

Kvapą gniaužiantis vaizdas pro langą.

Milžiniškas veidrodis prie išėjimo iš valgyklos.

Skystųjų kristalų televizorius, rodantis „Nekviestą meilę“, o esant reikalui per jį galima stebėti kitą pietaujančių salę.



Diplomas už gerą valgyklos darbą.
Vagykloje nėra dviejų visiškai vienodų indų

Jei labai skubi, pietus čia gali suvalgyti ir stovėdamas prie baro stalelių

Nuobodžiaudamas gali atspėti visų prie lango augančių augalų pavadinimus. Spėliojimų užteks mažiausiai savaitei

Kabyklos paltams



Oro kondicionierius (vizito metu neveikė)
Specialus užtvaras eilei. Labai įdomus dalykas.

Važiuojantis takelis ant kurio galima krauti savo nešvarius indus.

Prie puodų stovintis virėjas.

Neįkiri ir maloni muzika.



Sovietmečio gerovę menantis interjeras.
Tarp stalų besisukiojanti darbuotoja su pilnomis lėkštėmis.

Ilga, bet greit tirpstanti eilė pietų metu.

Muzikinis fonas, kurio beveik nesigirdi.

Valgykloje spaudžiamos šviežios morkų sultys.



Jokių padėklų – visas maistas tiesiai ant stalo.
Mikrobangė, kuroje galima šildyti savo maistą.

Firminė saldainių parduotuvė tiesiog toje pačioje valgykloje.

Aiškiai matomos tualeto durys – tikrai nereikės klausti kelio.

Šokolado kvapas ir pigesni saldainiai (kažkodėl yra ir pigesnių ledų).



Tikrai sudėtingi patiekalai, kurių kitur nebūna (eskalopas, Kijevo kotletas ir pan.).
Visišką senovę menantis interjeras.

Kasininkė – skaičiavimo skaitliukais čempionė.

Nemokamas menas ir paskalos aplink.

Baras su puikiu aptarnavimu.



Grotos ant langų ir jų motyvai interjere.

Žaismingai iškabintos dieninės lempos.

Gėlių parduotuvė su plačiu pasirinkimu augalų iš viso pasaulio. Taip pat yra daug dovanų pakavimo aksesuarų.

Senovinis baras greta valgyklos, bet su tomis pačiomis valgyklos darbuotojomis.



Netikėtai malonus kvapas: gėlės maišosi su šviežia bulvių koše.
Labai kalbi valgyklos darbuotoja.

Daugelis valgykloje esančių daiktų pažymėti įvairios degtinės logotipais.

Viskas valgykloje visiškai nauja.

Valgykla nusėta gyvomis gėlėmis. Tarp jų yra net orchidėja.



Šviežias ir akiai malonus interjeras.
Silpnaregiai (kurtieji) dirbantys virtuvėje.

Tyla per pietus.

Gana sunkiai aptinkama vieta.

Dideli stalai, jei visgi nori pietauti su kompanija.



Nuoširdus virėjos rūpestis: „O tai kaip čia sriubos nevalgysit? Nesveika.
Valgykla įsikūrusi viename pavojingiausių miesto rajonų.

Pagrindinis akcentas – balta spalva.

1959 įrengtos valgyklos patalpos.

Valgykloje galima užsakyti šventinį stalą.



Juokingos kėdės su jose išpjautomis širdelėmis

Puikiai suderintos spalvos! Prie geltonų puikiai dera melsvos spalvos visus metus žydinčios netikros gėlės.

Labai žemos durys, pro kurias eidami lenkiasi ir studentai ir dėstytojai.

Šviežiai malama kava ir tikrų tikriausias espresso aparatas!



Kabykla paltams.
Visiškas vintage interjeras.

Ilgas takelis ant kurio sudėjęs nešvarius indus gali žiūrėti kaip jie nuvažiuoja į kriauklę.

Studentai, su kuriais gali diskutuoti apie fiziką, teisę, ekonomiką ir komunikaciją.

Mikrobangė, kurioje gali pasišildyti maistą. Tiesa, pagal oficialias taisykles savo maisto ten šildyti negalima. Bet kai niekas nematydavo...



Jokių eilių, kai vykdavo paskaitos.
Milžiniškas molio lipdinys ant sienos.

Raudona spalva, kuri valgyklą paverčia šiek tiek paslaptinga.

Aštuoniasdešimtųjų stiliaus įkvėptas baras su blizgiomis lempomis ir lenktomis linijomis.

Gyvomis gėlėmis nusėta aplinka.



Netikėta vieta valgyklai – bendrabutis apsuptas dangoraižių.

Skiautinis kilimas ant sienos.

Gana jauna valgyklos auditorija.

Išskirtinis aptarnavimas ne moksleiviams.



Vietiniai, kurie mielai parodo, kur yra valgykla.
Savaitgaliniai šokiai „Kam per 30“ ir su tuo susijusi atributika likusiomis savaitės dienomis.

Dvi didžiulės palmės prie lango.

Didžiulis paveikslas su laukinėmis aguonomis, diskusijoms apie kraštovaizdžių tapybą.

Foninė muzika (tik rusiška).



Daug stalų prie lango.
Klaidūs koridoriai su senomis girgždančioms grindimis.

Jauni valgyklos klientai.

Pirties jausmas valgant.

Paveikslėlis ant sienos ir švara.



Įsimintinos rožinės spalvos sienos.
EN / LT




























2010-01-14
Pramonės, Kaunas

no map
Chemijos g. 4
LIETUVOS DUJOS
Kauno valgykla, kurią iki šiol visi vadina tiesiog dujininkų. Atnaujintame geltoname pastate įsikūrusi modernaus interjero valgykla. Maistas čia patiekamas prie mėlynai geltono baro su kolonomis, o stalai sustatyti itin šviesioje, bet spalvų nestokojančioje patalpoje. O kalbant apie maistą - tikrai verta keliauti į kitą Kauno galą čia pietauti.
foto

foto

foto

foto

foto

foto

foto

foto

foto

foto

foto

foto
"Lietuvos dujų" pastate įsikūrusi valgykla pasitinka mėlynomis durimis ir tokios pat spalvos grindimis, kurios papildytos geltonais raštais. Tos pačios spalvos kartojasi ir ant baro. Už jo sukasi dvi darbuotojos, kurios kol laukiate balandėlių gali pagaminti kavos iš šviežiai maltų pupelių. Valgyklos kampe stovi juodas pianinas. Tiesa, ar juo vis dar galima groti, teks sužinoti patiems.
Valgykla itin gausiai lankoma pietų metu. Nederėtų nustebti, jei valgykloje bus kombinezuotų vyrų, kurie užsuka sukirsti porcijos cepelinų tiesiai pro darbuotojams skirtą įėjimą. Beje, pati valgyklos šeiminkė stoja už baro ir gali pasiūlyti jūsų skoniui tinkamiausius patiekalus. Mūsų ragauti cepelinai tikrai verti apsilankymo dar kartą.



Vedėja Laimutė


Kiek jau metų dirbate valgyklose?
Apie 30 metų.

Jau apie 30 metų... O kaip viskas prasidėjo? Kaip atsidūrėte pirmoje valgykloje?
Na baigiau maisto pramonės institutą, čia Kaune ir paskiau poreikį matomai turėjau tokį... Meilę maistui. Kažkaip būdavo, jog pavargstu, einu virtuvėn ir gaminu. Kaifuoju, taip sakoma. Galiu per naktį kažką gaminti, kepti ir nepavargstu nuo to. Tai gal ir nuo mažens man taip. Mano mama buvo namų šeimininkė, augino 4 vaikus, tai vadinasi daliai reikėdavo virtuvėje būt. Mes augom 3 seserys ir brolis. Aš tarp seserų buvau vidurinė. Būdavo pasiskirstom darbus: kas kambarius tvarko, o man vis atitekdavo virtuvė, nes nieks ten nenorėjo eit. Gal nuo to ir pradžią gavau.

Va mano mocčiutė viena labai puikiai gamindavo: visokias spurgas, napoleonus. Atsimenu, kaip mes kai prie Nemuno gyvenom ir ruošdavomės potvyniui tai prikepdavo spurgų ten visokių ir galvodavau „Dieve kaip gerai, kad dažniau tas potvynis būtų".

O paskui jau aš kai pradėjau dirbt tai gamindavau ir man įdomu būdavo kaip žmones reaguoja, kaip jiems patinka. Matau, kad jei paliko, tai einu ir klausiu ar kažkas nepatiko. Nes man svarbu, kad jis sugrįžtų, kad jam būtų skanu. Pvz., man tekdavo dirbt sovietiniais laikais valgykloje, tai atsimenu kiek daug tų atliekų likdavo. Aišku pigesnis tas maistas būdavo, tai žmonės pasiimdavo ten daugybę visko, visai kitokia maisto kultūra buvo.

Aš ir savo darbuotojam sakau, kad noriu, kad žmogus grįžtu. Einu ir baksnoju, kas negerai, reikia tai ir pati padarau. Klientas pas mus visada teisus. Klientas visada turi skonį, vadinasi mes jau kažką negerai padarėm. Neleidžiu, kad sakytų, jog klientui kažkas nepatiko.

Kaip atrodo jūsą diena valgykloje?
Oi labai anksti ji prasideda. Aš kažkaip ateinu valanda laiko anksčiau. Aš darbe būnu jau kokią pusę šešių. Kartais būnu po penkių truputį. Visaip. Aš visąlaik darbą planuoju is vakaro, kad kažką gaminsim. Ateinu, užsikaičiu techniką, kad elektrą pataupytume. Dabar kai man viskas priklauso tai jau galvoju, kaip čia viską geriau ir taupiau padaryt. Darbuotojam tai nepatinka (šypsosi). Aš ir stengiuosi dalyvaut viskame nuo - iki. Stengiuosi nepalikt virtuvės. Sako, va, krizės laikai. Tai reikia mums daugiau širdies į darbą įdėt, nes vis tiek niekur nesidės tas žmogus - ateis bent kartą į savaitę pavalgyt.

Kaip atsiranda valgyklos meniu? Kaip jūs sugalvojat kas bus rytoj?
Anksčiau tai būdavo bendraudavom su klientais, jie skaydavo norim šito, norim to. Netgi apklausas darydavo atsimenu: kas, ką norėtų valgyt. O dabar tai kas dieną keičiam meniu.

O savo virtuvej eksperimentuojat?
Taip. Kartais aš net susapnuoju. Pvz., kokius sumuštinius matau ir galvoju kaip ką dėčiau, kad būtų nenuobodu. Ir pačios virėjos nuostabios moterys, siūlo ką galėtume pakeist.

O pati namuose gaminate?
Gaminu, bet dabar grįžtu namo ir matau, kad kažko trūksta, tai reik važiuot nusipirkt. Tuomet ir noro mažiau lieka. Šiaip moku viską greit padaryt. Kol nusirengiu tai ir matau planą, ką ir kaip po ko gaminsiu. Mėgstu, kad viskas būtų greita. Kaip aš pati sakau: „Sriuba pas mane pati išsiverda".

Kuo valgyklos maistas skiriasi nuo kitų vietų?
Valgykloj mes pasiruošiam tam tikram kiekiui žmonių. Visą dėmesį reikia sukaupt į greitį ir tai, kiek kiek žmonių ateis. Visi suvažiuoja vienu metu ir turi skubėt. O tuo savo greitumu mes ir kainas neaukštas laikom ir žmonės patenkinti išeina.

Tai dėl ko žmonės renkasi valgyklą?
Nes ir greičiau, ir kainos mažesnės. Būna, aš restorane pasižiūriu kartais patiekalas panašus kaip pas mus, bet ir kaina užkelta ir kokybė prastesnė.

O su savo klientais jūs bendraujat?
Labai. Būna vieni su vaikais eidavo, tai dabar jau kai kurie užaugę ateina. Visada juos saldainiais vaišinu. Ieško jie manęs, pasišnekėt nori. O dauguma žmonių tai žinomi mums, matyti veidai, nors ateina ir naujų žmonių. Dabar čia labai daug įmonių aplink bankrutavo, užsidarė, tai ateina kai kurie atsisveikint. Tokia gyvenimo realybė. Bet va, laikomės.

Ar valgyklos Lietuvoje populiarios?
Aš manyčiau, kad populiarios. Man taip atrodo. Kaune irgi žinau nemažai, bet dabar jau mieste nebėra valgyklų, ten dabar jau visokios kavines vietoj jų. O likę dabar daugiausiai fabrikuose.

Ką veikiate laisvalaikiu?
Daug važinėju. Va praeitą savaitgalį Lenkijoj buvau „Operos fantome“, vakar naktį Vilniuje operoj buvau, tai šiandien 2 val. nakties grįžau. Stengiuosi savaitgaliais vis į kokį renginį nukeliaut.

Ar valgykloje maistas sveikas?
Pas mus tikrai sveikas maistas. (Klausia kliento: Vytautai, ar skanus maistas. Vytautas: Aišku skanus.) Būna kai kurie čia atvažiuoja dėl specialaus patiekalo. Trečiadieniais pas mus cepelinai, tai būna vien dėl jų atvažiuoja ar dėl varškės apkepo.

Ar turit kokių smagių istorijų?
Labai vieną tokią gerą. Pas mane ateina atlikti praktiką. Atėjo toks vienas mokinys. Jis tris mėnesius čia tą praktiką atliko, ir atvažiavo jį egzaminuot. Na, jis paruošė čia patiekalą ir klausia jo, ką čia tokio padarei. Neatsimenu ką jis ten darė, bet buvo raugintų agurkų garnyras. Jo paklausė: „Vytautai, jūs pats agurkus raugėte". Jis atsakė: „Taip, dėstytoja, viską pats dariau". Ir prašo jo papsakot, kaip jis raugė tuos agurkus. O jis net nemirktelėjęs sako: „Kaip aš jums galiu papasakot, jei čia yra firmos paslaptis". Ir pridėjo, kad jis jiem nieko neatskleis. Aš tai stovėjau ir net nebeturėjau ką pasakyt. Ir išlaikė jis tada atsimenu tą egzaminą. Aš tiek atsimenu juokiausi. Va ką reiškia, kai žmogus nepasimeta.

Kiek žmonių čia dirba?
6. Va mergaitė norėjo būt kirpėja, bet va čia atėjo ir sukasi. Nebėra to, kad turim kažkokį vieną darbą, turim daryti viską.











go up